SHKOLLA TEKNIKE EKONOMIKE TIRANE

Faqja zyrtare e Shkolles Teknike Ekonomike Tirane
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 INFORMATIKA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve : 12
Registration date : 20/11/2007

MesazhTitulli: INFORMATIKA   Tue Jan 08, 2008 4:46 am

Informatika


Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

• Find out more about navigating Wikipedia and finding information •


Shko te: navigacion, kėrko

Ushtria gjermane pėrodri makinėn Enigma gjatė luftės sė dytė botėrore pėr tė komunikuar nė sekret.



Informatika ėshtė shkenca qė merret me tė gjitha ēėshtjet e pėrpunimit tė vetvetishėm tė informacionit nėpėrmjet pėrpunuesve elektronikė.
Termi informatikė ėshtė bashkimi i dy fjalėve tė gjuhės franceze “informatique”, informacion (ose tė dhėna, informata) dhe automatique (automatik) dhe u pėrdor pėr herė tė parė nė vitin 1962 nga Philippe Dreyfus pėr tė treguar pėrpunimin automatik aritmetik tė informacionit. Ka shumė pėrkufizime tė ndryshme se ēfarė pėrfshihet brenda termit informatikė.
"Informatika ėshtė shkencė qė merret me pėrpunimin automatik tė informacioneve me kompjuter, ku me pėrpunim nėnkuptohet: pranimi i informacioneve nga pajisjet hyrėse dhe shndėrrimi i tyre nė sinjale; pėrēimi i tyre nėpėr linja pėr komunikim brenda kompjuterit me teknika tė ndryshme; vendosja nė kujtesėn kompjuterike; pėrpunimi nga njėsia qendrore njehsuese (procesori) me ndihmėn e programit kompjuterik tė pėrshtatshėm dhe nė fund, shndėrrimi i sinjaleve nė informacione tė kuptueshme pėr shfrytėzuesin, nga pajisjet dalėse". [1].
Informatika ėshtė shkencė:

  • e analizės teorike dhe konceptimit tė sistemeve informatike Informatika teorike,
  • e formimit organizativ dhe teknik tė sistemeve informatike - Informatika e sistemeve ose Informatika praktike dhe
  • e realizimit tė sistemeve informatike, sidomos e realizimit tė komponentėve teknike (Hardware)- Informatika teknike

Detyra e informatikės qėndron kėshtu nė pėrpunimin e tė dhėnave nė lidhje me njė problem praktik, informacionet qė nevojiten pėr zgjidhjen ose trajtimin e vetė problemit. Mjeti themelor teknologjik nė tė cilin bazohet informatika ėshtė Pėrpunuesi Elektronik. Ēdo kompjuter, nga mė i fuqishmi deri tek mė ekonomiku, ėshtė i pėrbėrė nga dy elemente themelore: harduere dhe softuere. (hard = i fortė, i rėndė; soft = i butė, i lehtė ware = pėrbėrės). Me termin harduere tregohet ēdo pajisje fizike, pjesė e kompjuterit si pėr shembull (kasa, ekrani, kujtesa, disku, tastiera, njėsite hyrėse dhe dalėse etj.) Nga ana tjetėr me termin softuere tregohen programet qė pėrdoren nė kompjuter (Word, Excel, Gimp, ...) dhe qė nėpėrmjet informacioneve tė ruajtura nga hardueri, prodhojnė rezultatet e kėrkuara nga pėrdoruesi.

Harduer
Mė parė pėrcaktonte termi hardware nė anglisht copa metali, me tė cilat forcoheshin prodhime druri, me qėllim pėr tė rritur cilėsine(forcėn, pėrdorimin e jetėgjatėsinė) e tyre.
Sot pėrdoret harduer ndėr tė tjera pėr pajisje pėrbėrėse nė njė Sistem Kompjuterik (Njehsor). Kėtu hyjnė tė gjithė grupet ndėrtuese (procesori, kujtesa kompjuterike, etj.) dhe aparatet rrethuese. Mė thjeshtė nė harduer hyn ēdo gjė qė mund tė preket. Pėrkundrazi pėrcaktohen si softuere programet e tė dhėnat (qė nuk mund tė preken).

Nė harduer hyjnė:

  • Mjetet dhėnėse ( Shtypėsi [printer], Ekrani, Rrezatuesi [Beamer], Zėforcuesi [altoparlanti]...)
  • Mjetet futėse ( Tastiere, Mi, Kėrraba [Joystick]...)
  • Mjetet ruajtėse (Disk, Kujtesė rrufe, pajisjet CD-ROM disk, DVD disk, Zip disk, Jaz disk...)
  • Kartat shtesė ( shtuese ) ( Karta Pamore[grafikes], Karta e Zėrit, Karta Rrjetit, TV-karta, ISDN-Karta, USB-Karta...)
  • Mjetet lexuese (lloje tė ndryshme Scaner ose Kėrkues ) dhe
  • Pjesa themelore e ndėrtimit tė njehsorit ( kompjuterit ) siē ėshtė pllakėza amė (anglisht quhet edhe: mother- apo main-board), Ēipi, Procesori dhe Kujtesa kompjuterike.


Arkitektura kompjuterike



Gjuhėt e programimit


Gjuha e Programimit ėshtė njė gjuhė artificiale e cila mund tė pėrdoret pėr tė kontrolluar sjelljen e njė makine, nė veēanti tė njė kompjuteri. Gjuhėt e programimit, ashtu si gjuhėt njerėzore, pėrkufizohen nėpėrmjet pėrdorimit tė rregullave sintaksore dhe semantike, pėr tė pėrcaktuar strukturėn dhe kuptimin e secilės prej tyre.
Gjuhėt e programimit janė njė lloj, menyrė komunikimi midis programuesit dhe procesorit. Programuesit shkruajnė nė njė gjuhė tė caktuar (Cobol, Fortran, C, C++, Java etj) njė sekuence procedurash tė cilat mund tė pėrkthehen nė veprime aritmetike tė ekzekutueshme nga procesori. JAVA public static void main(String[]args)
{
int a=4;
int b=7;
int c=a+b;
System.out.println(c);



Llojet e programeve


Programet ndahen nė disa grupe, sipas rėndėsisė e funksionit:

  • Programe zbatimi(ang. application software): kėtu hyjnė tė gjitha ato programe qė nevojiten pėr plotėsimin e nevojave praktike qė karakterizojnė qėllimin e vėrtetė tė kompiuterit (luajtja e muzikės ose videove, krijimi i dokumentave, krijimi i programeve, etj.).
  • Programe sistemit (ang. system software): ndėrsa kėtu hyjnė sidomos programe qė merren me komunikimin ndėrmjet hardware-it dhe softuerit. Shėmbulli mė i pėrshtatshėm janė Sistemet Operative. Pėrshėmbull thjesht shfaqja e njė mesazhi nė ekranin e kompiuterit realizohet me anė tė njė seri udhėzimesh ndėrmjet komponentėve hardware. Nė kėtė rast vinė nė ndihmė tė pėrdoruesit dhe programeve aplikative Sistemi Operativ, qė detyrėn tė bėj si ndėrmjetės midis makinės dhe njeriut (pėrdoruesit), duke i thjeshtėsuar punėt kėtij tė fundit.


Softuere zbatimor


Pėrdoret zakonisht nga shfrytėzuesitė pėr qellime te ndryshme, softueri pėrdorues ėshtė i mundur qe te punoje, nėse softueri sistemor ėshtė i pranishėm. Softueri sistemor ėshtė ndėrmjetės ne mes softuer, Apl dhe pc.

Artikulli kryesor: Gjuhė Programimi

Gjuhė programimi ėshtė gjuhė e cila pėrmban nje bashkėsi tė rregullave me anė tė cilave i urdhėrojme kompjuterat tė bejne diēka ose i japim udhėzime.
Gjuha programore ėshtė nė nivel mė tė lartė se gjuha maqinerike e cila pėrbėhet prej bit-ave(binary digits), 1 dhe 0 dhe tė cilėn nė fakt e "kupton" procesori i kompjuterit dhe me anė tė cilės nė kohėt e hershme te informatikės janė zbatuar programet e para. Mirėpo, pasiqė gjuha makinerike ėshtė e vėshtirė pėr tu kuptuar dhe zbatuar, dhe ėshtė e vėshtirė qė urdhrat(udhėzimet) tė mbahen mend (ēdo udhėzim duhet tė shėnohet me anė te numrave 1 dhe 0), vjen deri te krijimi i gjuhėve programore tė cilat nė fakt janė pėrkthim i urdhrave me bit-a (1 dhe 0) nė njė gjuhė qė mundet tė mbahet nė mend leht dhe me anė tė sė cilės mund tė programohet.
Gjuhėt programore zakonisht pėrmbajnė shprehje nė gjuhėn angleze. Pėr shembull: if (a>2) then a=3;

ku if dhe then janė fjalė qė prej gjuhės angleze pėrkthehen kėshtu: nėse (a>2) atėher a=3;

Pra kėtu, fjalėn if njėsia procesuese(procesori) e kompjuterit automatikisht e "pėrkthen" ne BIT-a (ang. binary digits = numra binarė). P.sh. 101010101000
Ky "pėrkthim" bėhet me anė tė njė pjese tė gjuhės programore qė poashtu ėshtė softuer(program) qė quhet pėrpilues(ang. compiler-pėrpilues, pėrpunues). Pėrpiluesi pra, bėn "pėrkthimin" e shprehjeve siē janė if-then nė BIT-a (101010101) tė cilat i kupton kompjuteri.
Sot, janė njė numėr i konsiderueshėm i gjuhėve programore. Ndėr gjuhėt mė tė njohura janė: C, C++, Java, Pascal, Delphi etj...

Baza e tė dhėnave


Bazat e tė dhėnave informatike janė programe tė cilat shėrbejnė pėr tė mbajtur, ruajtur dhe pėrdorur lehtėsisht tė dhėna dhe dokumente tė ndryshme. Bazat e tė dhėnave janė tė ndėrtuara nė formėn e njė matrice ku kolonat pėrmbajnė tipin elementeve pėrbėrėse tė informacionit kurse rreshtat pėrmbajnė vetė informacionet.
Pėr shembull:
Nr | Emri | Mbiemri | Mosha | Vendlindja
1. | Agron | Bardhi | 27 | Shkodėr 2. | Ilir | Bardhi | 32 | Tiranė
etj.
Pėr tė futur dhe kėshilluar tė dhėnat, bazat e tė dhėnave pėrdorin njė gjuhė qė quhet SQL. Bazat e tė dhėnave janė tė shumta, mund tė pėrmendim kėtu Mysql, Oracle, Pgsql etj.

Zbatimi kompjuterik ne komunikim



Rjetet kompjuterike


Rrjetet kompjuterike janė rrjeta prej kompjuterėve tė lidhur nė mes veti.
Rrjeti kompjuterik mund ėe jetė i thjeshtė (ang. LAN - Local Area Network = Rrjetpunues i Zonės Vendore), me njė kabėll prej pak metrash i shtrirė midis disa kompjuterėve, ose kompleks (ang. WAN - Wide Area Network = Rrjetpunues i Zonės sė Gjerė), si qindra mija kompjuterė nė tė gjithė botėn, apo disa rrjeta tė thjeshta tė lidhur nė mes veti. [zh]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shtet.forumotion.com
 
INFORMATIKA
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
SHKOLLA TEKNIKE EKONOMIKE TIRANE :: MATERIAL MESIMOR :: Material mesimor-
Kėrce tek: